Kodėl verta rinktis individualų surinkimą
Pirkti paruoštą kompiuterį iš parduotuvės – patogu, greita, bet dažnai tai reiškia kompromisus. Galbūt jums reikia galingos vaizdo plokštės žaidimams, bet ne tokio stipraus procesoriaus. O gal dirbate su video montažu ir jums būtinas didelis operatyviosios atminties kiekis, bet nebūtina pati naujausią grafika. Štai čia ir atsiskleidžia individualaus kompiuterio surinkimo grožis – galite investuoti pinigus būtent ten, kur jums reikia, o ne mokėti už tai, ko niekada nenaudosite.
Be to, pats surinkimo procesas nėra toks sudėtingas, kaip daugelis mano. Taip, reikia šiek tiek paskaityti, suprasti pagrindinius principus, bet tai tikrai ne raketų mokslas. O žinios, kurias įgysite, pravers visą kompiuterio naudojimo laiką – galėsite patys atnaujinti komponentus, išspręsti problemas ar paprasčiausiai suprasti, kas vyksta viduje.
Nuo ko pradėti: poreikių analizė
Pirmiausia turite atsakyti sau į klausimą – kam jums reikia kompiuterio? Skamba paprastai, bet būtent čia daugelis suklysta. Žmonės dažnai perka per galingą įrangą arba, atvirkščiai, taupydami gauna sistemą, kuri neatitinka jų poreikių.
Jei jūsų pagrindinis tikslas – naršymas internete, dokumentų redagavimas ir filmų žiūrėjimas, jums tikrai nereikia kompiuterio už 2000 eurų. Pakaks biudžetinės konfigūracijos su integruota grafika. Tačiau jei planuojate žaisti naujausius žaidimus aukščiausiomis nustatymais arba dirbti su 4K video medžiaga, čia jau reikės rimtesnių investicijų.
Praktiškas patarimas: užsirašykite 3-5 programas ar žaidimus, kuriuos naudosite dažniausiai. Paskui pažiūrėkite jų sisteminius reikalavimus. Tai duos jums gerą atskaitos tašką, nuo kurio pradėti planuoti komponentus. Ir nepamirškite – geriau šiek tiek „perkrauti” sistemą, kad ji tarnautų ilgiau, bet ne per daug, nes technologijos greitai sensta.
Procesorius ir pagrindinė plokštė – sistemos širdis
Procesorius yra jūsų kompiuterio smegenys, o pagrindinė plokštė – nervų sistema, kuri viską sujungia. Šiuos du komponentus reikia rinkti kartu, nes jie turi būti suderinami.
Šiuo metu rinkoje dominuoja du gamintojai: Intel ir AMD. AMD pastaraisiais metais padarė didžiulę pažangą ir dažnai siūlo geresnį kainos ir kokybės santykį. Jų Ryzen serijos procesoriai puikiai tinka tiek žaidimams, tiek darbo užduotims. Intel taip pat turi puikių sprendimų, ypač aukštesnėje kainų kategorijoje.
Renkantis procesorių, atkreipkite dėmesį į branduolių skaičių ir taktinį dažnį. Paprastam naudojimui pakanka 4-6 branduolių, žaidimams ir lengvam turinio kūrimui geriau rinktis 6-8, o profesionaliam darbui su video, 3D modeliavimu ar programavimu – 8 ir daugiau. Tačiau nebūkite apsėsti branduolių skaičiaus – kartais 6 branduolių procesorius su didesniu taktiniu dažniu veiks geriau žaidimuose nei 12 branduolių su mažesniu.
Pagrindinė plokštė turi atitikti procesoriaus lizdą (socket). Pavyzdžiui, AMD Ryzen 5000 serijos procesoriams reikia AM4 lizdo, o Intel 12-13 kartoms – LGA1700. Taip pat atkreipkite dėmesį į lustos rinkinį (chipset) – jis nusako, kokias funkcijas palaikys jūsų plokštė. Nebūtinai pirkti brangiausią plokštę, bet ir pigiausia nėra geriausias pasirinkimas. Vidutinės klasės plokštė su geru VRM (įtampos reguliavimo moduliu) užtikrins stabilų sistemos darbą ir galimybę ateityje atnaujinti procesorių.
Atmintis ir kaupiklis – greitis ir talpa
Operatyvioji atmintis (RAM) tiesiogiai veikia sistemos greitį. Per mažai RAM – ir jūsų kompiuteris pradės „trūkčioti”, ypač kai atidarysite daug programų vienu metu. Šiandien minimalus rekomenduojamas kiekis yra 16 GB. Tai pakanka daugumai užduočių, įskaitant žaidimus ir vidutinio sudėtingumo darbo programas.
Jei dirbate su video montažu, 3D modeliavimu ar turite įprotį laikyti atidarytas 50 naršyklės kortelių, geriau rinktis 32 GB. Profesionalams, dirbantiems su labai dideliais failais, gali prireikti ir 64 GB ar daugiau, bet tai jau specifiniai atvejai.
Svarbu ne tik kiekis, bet ir dažnis. DDR4 atmintis su 3200-3600 MHz dažniu yra optimalus pasirinkimas šiuo metu. DDR5 jau pasiekiama, bet vis dar gana brangi ir realaus pranašumo daugumai vartotojų neduoda. Taip pat įsitikinkite, kad perkat du atminties modulius (pavyzdžiui, 2×8 GB vietoj 1×16 GB) – taip išnaudosite dviejų kanalų režimą ir gausit geresnį našumą.
Kalbant apie kaupiklius, SSD jau seniai tapo standartu. Tradiciniai HDD diskai tinka tik duomenų saugojimui, bet ne operacinei sistemai ar programoms. NVMe SSD su PCIe 3.0 arba 4.0 sąsaja užtikrina žaibišką sistemos paleidimą ir programų įkėlimą. 500 GB pakanka operacinei sistemai ir pagrindinėms programoms, bet jei planuojate diegti daug žaidimų, geriau rinktis 1 TB ar daugiau.
Vaizdo plokštė – ar ji būtina?
Čia viskas priklauso nuo jūsų tikslų. Jei neketinate žaisti žaidimų ar dirbti su grafika reikalaujančiomis programomis, galite apseiti su integruota grafika, kurią turi daugelis procesorių. AMD Ryzen procesoriai su „G” raide pavadinime (pavyzdžiui, Ryzen 5 5600G) turi gana pajėgią integruotą grafiką, kuri leidžia net žaisti kai kuriuos žaidimus žemesnėmis nustatymais.
Tačiau jei žaidimai ar profesionalus darbas su grafika yra jūsų prioritetas, atskira vaizdo plokštė būtina. Rinkoje dominuoja NVIDIA ir AMD. NVIDIA GeForce serija paprastai šiek tiek pranašesnė žaidimams, ypač kai įjungtos tokios technologijos kaip ray tracing ar DLSS. AMD Radeon plokštės dažnai siūlo geresnį kainą už našumą, ypač vidutinėje kainų kategorijoje.
Biudžetiniam žaidimui 1080p raiška pakanka plokštės kaip GTX 1660 Super ar RX 6600. Norint žaisti 1440p su aukštomis nustatymais, geriau rinktis RTX 3060 Ti, RTX 4060 Ti ar RX 6700 XT. O 4K žaidimams reikės RTX 4070 ar galingesnės plokštės.
Svarbus momentas – įsitikinkite, kad jūsų maitinimo blokas turi pakankamai galios vaizdo plokštei. Taip pat patikrinkite, ar ji tilps į jūsų pasirinktą korpusą – kai kurios plokštės būna tikrai didelės.
Maitinimo blokas ir korpusas – nepamiršti pagrindai
Maitinimo blokas nėra vieta taupyti. Prastas PSU gali sugadinti visus jūsų komponentus arba paprasčiausiai neužtikrinti stabilaus sistemos darbo. Rinkitės patikimų gamintojų produktus su bent 80 Plus Bronze sertifikatu, o geriau – Gold.
Galios skaičiavimas nėra sudėtingas. Internete rasite PSU skaičiuotuvų, kur įvedate savo komponentus ir gausite rekomenduojamą galią. Paprastai pridėkite dar 20-30% atsargos. Pavyzdžiui, jei sistema suvartoja apie 400W, rinkitės 550-650W maitinimo bloką. Tai užtikrins efektyvų darbą ir tylesnį ventiliatorių veikimą, nes blokas nedirbs ant ribos.
Korpusas – tai ne tik estetika, nors ir ji svarbi. Geras korpusas turi užtikrinti normalų oro srautą, kad komponentai neperkaistų. Atkreipkite dėmesį į ventiliatorių vietas – idealiu atveju turėtų būti galimybė priešakyje įdėti 2-3 įpučiamuosius ventiliatorius, o gale ir viršuje – ištraukiamuosius.
Taip pat patikrinkite, ar korpusas turi pakankamai vietos jūsų vaizdo plokštei ir CPU aušintuvui. Jei planuojate daug kaupiklių, įsitikinkite, kad yra pakankamai montavimo vietų. Ir nepamirškite apie kabelių valdymą – korpusai su gera kabelių vedimo sistema padės išlaikyti tvarką viduje ir pagerins oro srautą.
Aušinimas – kaip išlaikyti šaltą galvą
Procesorius komplekte paprastai ateina su bazinio lygio aušintuvu, bet jis dažnai būna triukšmingas ir ne itin efektyvus, ypač jei procesorius galingas. Verta investuoti į geresnį aušintuvą – tai sumažins temperatūras ir triukšmą.
Oro aušintuvai yra patikimi ir nebrangūs. Tower tipo aušintuvai su vienu ar dviem ventiliatoriais puikiai atlieka savo darbą. Žiūrėkite į tokius gamintojus kaip Noctua, be quiet! ar Arctic. Jei jūsų korpusas leidžia, 120-140mm ventiliatoriaus aušintuvas bus optimalus pasirinkimas.
Vandeniniai aušintuvai (AIO – All-in-One) atrodo įspūdingai ir gali būti efektyvesni, bet jie brangesni ir turi daugiau dalių, kurios gali sugesti. Jei neketinate „overclock’inti” procesoriaus ar neturite ypač galingos sistemos, oro aušintuvas visiškai pakankamas.
Nepamirškite ir apie korpuso ventiliatorius. Standartiniai ventiliatoriai, kurie ateina su korpusu, dažnai būna triukšmingi. Kelis papildomus kokybiškus ventiliatorius galima įsigyti už 10-20 eurų vienetą, ir tai žymiai pagerins tiek temperatūras, tiek akustinį komfortą.
Kai viskas surinkta – paskutiniai štrichai
Turėdami visus komponentus, galite pradėti surinkimą. Nebijokite – tai kaip sudėtingesnis LEGO konstruktorius. Yra daugybė video pamokų YouTube, kurios žingsnis po žingsnio parodo, kaip viską sujungti. Pagrindinės taisyklės: būkite atsargūs, neskubėkite ir įsitikinkite, kad visi kabeliai tvirtai prijungti.
Prieš pirmą paleidimą dar kartą patikrinkite visus jungtis. Ypač RAM modulius – jie turi būti įspauti iki galo, kol spragtelės fiksatoriai. Vaizdo plokštė taip pat turi būti tvirtai įstatyta į PCIe lizdą ir pritvirtinta varžtais prie korpuso. Nepamirškite prijungti CPU maitinimo kabelio – tai dažna pradedančiųjų klaida.
Kai viskas sujungta, prijunkite monitorių, klaviatūrą ir pelę. Pirmą kartą įjungus sistemą, turėtumėte patekti į BIOS. Čia galite patikrinti, ar visi komponentai atpažinti. Jei viskas gerai, įdiekite operacinę sistemą nuo USB atmintukaičio ar DVD.
Po OS įdiegimo, pirmas dalykas – atnaujinti visus tvarkykles. Pagrindinės plokštės gamintojas turėtų turėti visas reikalingas tvarkykles savo svetainėje. Vaizdo plokštei atsisiųskite naujausias tvarkykles iš NVIDIA ar AMD svetainių. Taip pat verta įdiegti programas temperatūrų ir sistemos monitoringui – HWMonitor ar HWiNFO puikiai tam tinka.
Pirmąsias kelias dienas stebėkite, kaip sistema veikia. Ar temperatūros normalios? Ar nėra keistų garsų? Ar visi komponentai rodomi teisingai? Jei pastebite kokių nors problemų, geriau jas spręsti iš karto, kol dar galima grąžinti ar pakeisti komponentus pagal garantiją.
Individualiai surinktas kompiuteris – tai ne tik įrankis, bet ir tam tikras pasididžiavimo šaltinis. Jūs žinote, kas viduje, kaip viskas veikia, ir galite bet kada atnaujinti ar pakeisti komponentus. Taip, pradžioje reikia įdėti šiek tiek laiko ir pastangų, bet rezultatas tikrai to vertas. Jūsų sistema bus tiksliai tokia, kokios jums reikia, be jokių kompromisų ar nereikalingų dalykų. O žinios ir patirtis, kurią įgysite, pravers dar ne vieną kartą ateityje.