Kai kompiuteris pradeda „kosėti”
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai įprastai sklandžiai veikęs kompiuteris staiga ima lėtėti, keistai triukšmauti ar netikėtai išsijunginėti. Pirmoji mintis dažnai būna – gal laikas naujam kompiuteriui? Tačiau tikrovė kur kas įdomesnė: dažniausiai pakanka pakeisti vieną ar kelis komponentus, ir jūsų senasis patikimas draugas vėl veiks kaip naujas.
Kompiuterio komponentų keitimas nėra nei raketų mokslas, nei kažkas, ko reikėtų bijoti. Tačiau svarbu žinoti, kada tikrai atėjo laikas investuoti į naują detalę, o kada problema gali būti išspręsta kitais būdais. Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip atpažinti, kad jūsų kompiuterio komponentai tikrai prašosi keitimo.
Procesorius: širdis, kuri gali pavargti
Procesorius – tai kompiuterio smegenys, ir nors jis retai tiesiog „miršta”, yra akivaizdžių ženklų, kad atėjo laikas galvoti apie pakeitimą. Pirmas ir aiškiausias signalas – nuolatinis 100% procesoriaus apkrovimas net atliekant paprastas užduotis. Jei atidarius kelias naršyklės skirtukus ar paleisdami Word dokumentą matote, kad procesorius dirba ant ribos, tai ne visada reiškia, kad jis sugedęs. Greičiau tai rodo, kad jis tiesiog nebeatitinka šiuolaikinių programų reikalavimų.
Kitas svarbus požymis – temperatūra. Jei jūsų procesorius nuolat kaista iki 80-90 laipsnių net atliekant nesudėtingas užduotis, nors aušinimo sistema švari ir veikia normaliai, tai gali reikšti, kad termopasta jau seniai išdžiūvo arba pats procesorius pradeda dirbti neefektyviai. Beje, prieš skubant keisti procesorių, verta patikrinti aušintuvą ir pakeisti termopastą – tai kainuoja vos kelias eurus ir gali išspręsti problemą.
Dar vienas praktiškas patarimas: jei jūsų procesorius turi 2-4 branduolius ir buvo pagamintas prieš 7-10 metų, o jūs dirbate su video montažu, 3D modeliavimu ar tiesiog mėgstate žaisti šiuolaikinius žaidimus, tai tikrai laikas atnaujinti. Šiuolaikiniai 6-8 branduolių procesoriai už prieinamą kainą suteiks nepalyginamai geresnį našumą.
Operatyvioji atmintis: kai 8 GB jau nebepakanka
RAM atminties problema yra viena iš lengviausiai diagnozuojamų. Jei pastebite, kad kompiuteris pradeda „trūkinėti” dirbant su keliais dokumentais vienu metu, naršyklė lėtėja atidarius daugiau nei 10 skirtukų, arba sistemoje nuolat matote pranešimus apie nepakankamą atmintį – atsakymas aiškus.
Įdomu tai, kad operatyvioji atmintis gali ir tiesiog sugesti. Jei kompiuteris pradeda rodyti keistus mėlynus ekranus (BSOD), programos netikėtai užsidarinėja, arba sistema kartais tiesiog „užšąla” be jokios priežasties, verta patikrinti RAM. Windows sistemoje galite paleisti įtaisytą atminties diagnostikos įrankį – tiesiog parašykite paieškoje „Windows Memory Diagnostic” ir paleiskite testą.
Praktiškai kalbant, 2024 metais 8 GB RAM yra absoliutus minimumas paprastam darbui. Jei dirbate su grafiniu dizainu, programuojate ar montuojate video – žiūrėkite link 16-32 GB. Gera žinia ta, kad RAM yra vienas iš pigiausių ir lengviausiai keičiamų komponentų. Net techniškai nepatyręs žmogus gali ją įdėti per kelias minutes.
Kietasis diskas: kai duomenys tampa įkaitais
Kietojo disko gedimas – tai viena iš baisiausių situacijų, nes čia kalbame ne tik apie kompiuterio našumą, bet ir apie jūsų duomenų saugumą. Tradiciniai HDD diskai turi mechanines dalis, kurios anksčiau ar vėliau susidėvi. Jei girdite keistus garsus – spragtelėjimus, cypsėjimą ar trinksėjimą – tai SOS signalas. Nedelskite nė minutės – darykite atsarginę kopiją!
Kiti įspėjamieji ženklai: kompiuteris ilgai kraunasi (daugiau nei minutę), programos „pakimba” atsidarymo metu, failai netikėtai pradingsta ar sugenda, sistema rodo klaidas apie neįskaitomus sektorius. Visi šie simptomai reiškia, kad jūsų kietasis diskas yra ant ribos.
Štai konkreti situacija iš gyvenimo: jei jūsų kompiuteryje vis dar yra senas HDD kaip pagrindinis diskas, tai net jei jis veikia gerai, jo keitimas į SSD bus vienas iš geriausių sprendimų. Skirtumas toks dramatiškas, kad žmonės dažnai galvoja, jog įsigijo naują kompiuterį. Sistema, kuri anksčiau krovėsi minutę, dabar pasileis per 10-15 sekundžių. Programos atsidaro akimirksniu. Tai investicija, kuri atsipirks kiekvieną dieną.
Vaizdo plokštė: kai ekranas pasakoja keistas istorijas
Vaizdo plokštės problemos paprastai būna gana akivaizdžios. Ekrane pradeda atsirasti keisti artefaktai – spalvoti taškai, linijos, iškraipyti vaizdai. Žaidimai, kurie anksčiau veikė sklandžiai, dabar lūžinėja arba kompiuteris tiesiog išsijungia žaidžiant. Tai aiškūs ženklai, kad GPU turi problemų.
Tačiau ne visada reikia skubėti keisti vaizdo plokštę. Kartais problema slypi dulkėse, kurios užkimšo aušinimo sistemą. Vaizdo plokštė perkaista ir automatiškai mažina našumą arba išsijungia. Pirmas žingsnis – nuvalyti dulkes. Jei tai nepadeda ir temperatūros lieka aukštos (virš 85 laipsnių žaidžiant), gali tekti keisti termopastą arba net visą aušinimo sistemą.
Kitas aspektas – našumo nepakankamumas. Jei jūsų vaizdo plokštė turi 2-4 GB vaizdo atminties ir buvo pagaminta prieš 5-6 metus, o jūs norite žaisti naujausius žaidimus bent vidutinėse nustatymuose, tai laikas atsinaujinti. Čia svarbu suprasti: vaizdo plokštė yra vienas brangiausių komponentų, todėl prieš perkant verta gerai apgalvoti savo poreikius. Jei nežaidžiate reiklių žaidimų ir nedirbate su 3D grafika, galbūt jums pakaks ir integruotos grafikos.
Maitinimo blokas: neregimas, bet kritiškai svarbus
Maitinimo blokas (PSU) yra tas komponentas, apie kurį dažniausiai pamirštama, kol neatsiranda problemų. O problemos gali būti rimtos. Blogai veikiantis maitinimo blokas gali sugadinti visus kitus komponentus. Todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius ženklus.
Kompiuteris netikėtai išsijungia, ypač kai sistema apkrauta? Girdite keistą ūžesį ar cypsėjimą iš maitinimo bloko? Jaučiate degėsių kvapą? Tai visi kritiniai signalai. Dar vienas subtilus požymis – kompiuteris nebepasileidžia iš pirmo karto, reikia spausti maitinimo mygtuką kelis kartus.
Praktinis patarimas: jei planuojate atnaujinti vaizdo plokštę ar procesorių į galingesnius, būtinai patikrinkite, ar jūsų maitinimo blokas sugebės juos maitinti. Daugelis žmonių įsigyja naują galingą vaizdo plokštę, o paskui stebi, kodėl sistema nestabili – problema dažnai būna nepakankamoje maitinimo bloko galios. Geriau investuoti į kokybišką 600-750W maitinimo bloką iš patikimo gamintojo, nei taupyti ir vėliau keisti sugedusius komponentus.
Pagrindinė plokštė: kai viskas sujungta, bet niekas neveikia
Pagrindinės plokštės gedimas yra viena sudėtingiausių situacijų, nes simptomai gali būti labai įvairūs ir dažnai primena kitų komponentų problemas. Kompiuteris gali visai nepasilikti, gali pasileisti bet veikti nestabiliai, USB prievadai gali nustoti veikti, garsas gali pradingti.
Kaip suprasti, kad problema būtent pagrindinėje plokštėje? Jei pakeitėte kitus įtariamus komponentus, bet problemos išlieka, tai stiprus signalas. Jei matote išpūstus kondensatorius ant plokštės (jie atrodo kaip maži cilindrai ir normaliai turėtų būti lygūs viršuje), tai aiškus fizinio gedimo ženklas. Jei BIOS nuolat „pamiršta” nustatymus arba laikrodis sistemoje nuolat klaidingai rodo laiką, gali būti problema su CMOS baterija arba pačia plokšte.
Pagrindinės plokštės keitimas yra sudėtingesnis procesas, nes dažnai reikia iš naujo instaliuoti operacinę sistemą ir tikrai reikės išmontuoti bei vėl sumontuoti daugelį komponentų. Tačiau kartais tai būtina, ypač jei plokštė sena ir nebepalaiko naujų procesorių ar RAM standartų.
Aušinimo sistema: tylus žudikas
Daugelis žmonių visai nekreipia dėmesio į aušinimo sistemą, kol kompiuteris nepradeda skambėti kaip reaktyvinis lėktuvas. Tačiau aušinimas yra kritiškai svarbus visų komponentų ilgaamžiškumui ir stabiliam veikimui.
Jei jūsų kompiuteris triukšmauja – ventiliatoriai sukasi visu greičiu net kai nedaug kas vyksta – tai signalas. Pirmiausiai patikrinkite dulkes. Atidarykite kompiuterio korpusą ir pažiūrėkite – jei vidus atrodo kaip dulkių bunkeris, tai jūsų problema. Dulkės veikia kaip izoliacija, neleidžianti šilumai išeiti. Nuvalykite jas suslėgtu oru (galima nusipirkti specialių balionėlių) arba labai atsargiai šepetėliu.
Jei po valymo temperatūros vis tiek aukštos, gali reikėti keisti termopastą ant procesoriaus. Tai darbo už 5 eurus ir 20 minučių laiko, bet gali sumažinti temperatūrą 10-15 laipsnių. Jei ir tai nepadeda, galbūt laikas investuoti į geresnį CPU aušintuvą arba papildomus korpuso ventiliatorius.
Konkreti rekomendacija: jei jūsų kompiuteris turi daugiau nei 3-4 metus ir niekada nebuvo valomas, tai padarykite tai dabar. Tai pailgins visų komponentų gyvenimą ir pagerins našumą. Idealiu atveju kompiuterio vidų reikėtų valyti bent kartą per metus.
Kada keisti, o kada geriau investuoti į naują
Tai klausimas, kurį sau užduoda kiekvienas, susidūręs su kompiuterio problemomis. Nėra vieno atsakymo visiems, bet yra keletas praktinių gairių, kurios padės priimti sprendimą.
Jei jūsų kompiuteriui mažiau nei 5 metai ir problema su vienu komponentu (pvz., sugedo kietasis diskas ar nepakanka RAM), tai beveik visada apsimoka keisti tą komponentą. Investicija bus kur kas mažesnė nei naujo kompiuterio kaina, o rezultatas gali būti puikus.
Jei kompiuteriui 6-8 metai ir reikia keisti pagrindinę plokštę bei procesorių, situacija sudėtingesnė. Čia reikia skaičiuoti: naujos kartos pagrindinė plokštė ir procesorius gali kainuoti 300-500 eurų, o naujas pagrindinis kompiuteris – apie 600-800 eurų. Kartais verta pridėti tą skirtumą ir gauti visiškai naują sistemą su garantija.
Tačiau yra ir trečias kelias – laipsniški atnaujinimai. Pavyzdžiui, pirmiausia įdėkite SSD ir pridėkite RAM. Tai gali kainuoti 100-150 eurų ir suteiks dramatišką našumo šuolį. Vėliau, kai bus galimybė, galėsite atnaujinti procesorių ir pagrindinę plokštę. Paskui – vaizdo plokštę. Taip išskaidysite išlaidas laike ir visada turėsite veikiantį kompiuterį.
Dar vienas svarbus aspektas – jūsų poreikiai. Jei naudojate kompiuterį tik naršymui internete, dokumentų redagavimui ir filmų žiūrėjimui, net 8 metų senumo kompiuteris su SSD ir 8 GB RAM puikiai atliks šias užduotis. Nėra prasmės išleisti 1000 eurų naujam kompiuteriui, jei senas su 150 eurų investicija veiks puikiai.
Kita vertus, jei esate video montažo entuziastas, žaidimų mėgėjas ar dirbate su reikliomis profesionaliomis programomis, tai investicija į naujausios kartos komponentus tikrai atsipirks. Čia kalbame ne tik apie greitį, bet ir apie jūsų laiko vertę. Jei naujas kompiuteris video renderinimą pagreitins nuo 2 valandų iki 30 minučių, tai greitai atsipirks.
Paskutinis patarimas prieš priimant sprendimą: pasidarykite namų darbus. Paskaitykite apžvalgas, pasikonsultuokite forumuose, palyginkite kainas. Kompiuterių komponentų rinka labai dinamiška – kartais praėjus keliems mėnesiams kainos gali kristi 20-30%, arba atsiranda nauja karta komponentų už panašią kainą bet su gerokai didesniu našumu. Kantrybė ir informuotumas čia tikrai apsimoka.