Kai jungtys ima streikuoti – kaip suprasti, kad laikas veikti
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai įkišus USB laidą į kompiuterį niekas nevyksta. Arba kai HDMI kabelis į televizorių jungiasi tik tam tikru kampu, o vaizdas ekrane šokinėja kaip pavasarį varlė. Išorinių lizdų problemos – tai viena dažniausių techninių bėdų, su kuriomis susiduriame kasdien naudodami įvairius prietaisus.
Pirmieji požymiai, kad kažkas negerai, dažniausiai būna subtilūs. USB įrenginys galbūt prisijungia tik kartais, reikia keliskart ištraukti ir vėl įkišti kabelį. HDMI jungtis gali rodyti vaizdą su trukdžiais arba visai jo neparodyti. Garso lizdas pradeda „traškėti” arba viena ausinių pusė nustoja veikti. Kartais problema gali būti ir fiziškai matoma – išlinkusi jungtis, atsilaisvinę kontaktai ar net nulaužti plastikiniai elementai viduje.
Svarbu suprasti, kad ignoruoti tokias problemas neverta. Tai, kas prasideda kaip mažas nepatogumas, gali virsti rimta gedimo priežastimi. Pažeista jungtis gali sukelti trumpąjį jungimą, sugadinti prijungiamą įrenginį ar net sukelti gaisro pavojų. Be to, kuo anksčiau imamasi remonto, tuo paprastesnis ir pigesnis jis būna.
Diagnostika – pusė darbo
Prieš griebiantis litavimo lituoklio ar užsakant naujas dalis, būtina tiksliai nustatyti problemos šaltinį. Ne visada kaltas pats lizdas – kartais gedimas slypi prijungiamame kabelyje, tvarkyklėse ar net programinėje įrangoje.
Pirmiausia išbandykite kelis skirtingus kabelius ar įrenginius. Jei problema išlieka su visais kabeliais, greičiausiai kaltas lizdas. Jei problema pasireiškia tik su vienu konkrečiu kabeliu – tikriausiai gedimas kabelyje. Tai atrodo akivaizdu, bet praktikoje žmonės dažnai šio paprasto testo nepadaro ir pradeda ardyti įrenginį be reikalo.
Vizualiai apžiūrėkite lizdą naudodami žibintuvėlį ar telefono blykstę. Ieškokite sulenkų kontaktų, svetimkūnių (dulkių, smulkių šiukšlių), atskilusių litavimo vietų. USB-C ir micro USB lizdai turi viduje ploną plastikinį elementą su kontaktais – patikrinkite, ar jis nėra sulūžęs ar išlinkęs. HDMI lizdai turi daug smulkių kontaktų – net vieno pažeidimas gali sukelti problemų.
Jei turite multimetrą, galite patikrinti, ar į lizdą patenka maitinimas. USB lizdams turėtumėte matuoti apie 5 voltus tarp maitinimo ir žemės kontaktų. Tai padės nustatyti, ar problema tik mechaninė, ar yra ir elektroninių gedimų.
Įrankiai ir medžiagos – ko reikės darbui
Lizdų remontas nėra sudėtingas, bet reikalauja tam tikrų įrankių. Svarbiausia – geras litavimo lituoklis su plona smaigale (idealiai 0,5-1mm). Pigūs kinų lituokliai už 5 eurus čia netiks – temperatūros kontrolė ir stabilumas yra kritiškai svarbūs dirbant su smulkiais komponentais.
Taip pat prireiks:
– Litavimo alavas su fliusu (geriausia 0,5-0,8mm storio)
– Atitinkami nauji lizdai (būtinai tinkamo tipo ir modelio)
– Fliusas (skystas arba gelio pavidalo)
– Litavimo siurblio arba atitinimo juostelės
– Pincetas ir smulkios atsuktuvų rinkinys
– Izopropilo alkoholis plokštės valymui
– Padidinamasis stiklas arba mikroskopas (labai palengvina darbą)
Naujus lizdus galima užsisakyti iš Kinijos per AliExpress ar panašias platformas – kaina paprastai nuo kelių centų iki poros eurų. Svarbu žinoti tikslų modelį. USB tipo A lizdai gana standartizuoti, bet USB-C, micro USB, HDMI ir ypač proprietariniai lizdai gali turėti daug variantų. Geriausia nufotografuoti seną lizdą iš kelių kampų ir palyginti su pardavėjo nuotraukomis.
Išlitavimo menas – kaip nepakenkti plokštei
Seno lizdo išlitavimas – pats sudėtingiausias remonto etapas. Čia lengviausia sugadinti spausdintinę plokštę, nutraukti takelius ar pažeisti gretimus komponentus. Kantrybė ir atsargumas čia svarbiau nei greitis.
Pirmiausia užtepkite seną fliusą ant visų litavimo vietų. Tai padės šilumą geriau paskirstyti ir palengvins litalo išlitavimą. Daugelis lizdų turi ne tik kontaktinius išvadus, bet ir mechaninius tvirtinimo taškus – didelius metalinius „kojytes”, kurios prilituotos prie plokštės ir užtikrina mechaninį tvirtumą. Būtent šios vietos dažniausiai sukelia problemų, nes jose yra daug litalo ir jos gerai atšaldo šilumą.
Geriausia technika – paeiliui kaitinti kiekvieną kontaktą, pridedant šiek tiek naujo litalo su fliusu. Tai padidina šilumos perdavimą ir palengvina vėlesnį išlitavimą. Tada, naudodami litavimo siurblį arba atitinimo juostelę, pašalinkite kiek įmanoma daugiau litalo iš kiekvieno kontakto.
Mechaninėms tvirtinimo vietoms gali prireikti daugiau šilumos. Jei turite karšto oro stotį (hot air station), tai idealus variantas – galima tolygiai pašildyti visą lizdą iki 350-400°C temperatūros ir jis tiesiog atsiskirs. Jei tokios stoties neturite, galite naudoti du lituoklius vienu metu arba specialią plačią antgalį, kuri leidžia vienu metu kaitinti kelias vietas.
Kai visas litalas pašalintas, švelniai pabandykite pakelti lizdą. Jei jaučiate pasipriešinimą – nestumkite jėga! Greičiausiai dar yra prilituotų vietų. Grįžkite ir dar kartą patikrinkite visus kontaktus.
Paviršiaus paruošimas naujam lizdui
Kai senas lizdas pašalintas, prieš dedant naują būtina tinkamai paruošti paviršių. Ant plokštės greičiausiai liko litalo likučių, fliuso ir oksidų. Visa tai reikia pašalinti.
Pirmiausia mechaniškai nuvalykite didžiausius litalo likučius. Galite naudoti atitinimo juostelę arba litavimo siurblį. Svarbu, kad kontaktinės aikštelės būtų kuo lygesnės – bet kokie litalo gumulai trukdys naują lizdą teisingai įstatyti.
Tada kruopščiai nuvalykite plokštę izopropilo alkoholiu. Naudokite šepetėlį ar vatinį pagaliuką, kad pašalintumėte visus fliuso likučius. Fliusas yra korozinis ir laikui bėgant gali pažeisti takelius, be to, jis trukdo naujam litavimui.
Patikrinkite, ar visi kontaktiniai takeliai nepažeisti. Kartais išlitavimo metu gali atskilti kontaktinė aikštelė nuo plokštės arba nutrūkti takelis. Jei taip atsitiko, reikės taisyti – tiesti naują laidą iš lizdo kontakto iki artimiausio takelio taško. Tai smulkus darbas, reikalaujantis gero matymo ir tvirtų rankų, bet įmanomas.
Naujo lizdo montavimas – tikslumas viskas
Prieš litavimą įsitikinkite, kad naujas lizdas tiksliai atitinka seną. Palyginkite kontaktų išdėstymą, mechaninius tvirtinimo taškus, bendrą formą. Net nedideli skirtumai gali reikšti, kad lizdas netiks.
Įstatykite lizdą į vietą ir patikrinkite, ar jis guli lygiai, neišsikiša, visi kontaktai sutampa su aikštelėmis ant plokštės. Kai kurie lizdai turi plastikinę „kojelę” arba fiksatorių, kuris padeda teisingai pozicionuoti – įsitikinkite, kad jis įeina į atitinkamą skylę plokštėje.
Galite laikinai užfiksuoti lizdą nedideliu kiekiu kaitros atsparios lipnios juostos arba kapton juostos. Tai užtikrins, kad litavimo metu lizdas nejudės.
Pradėkite litavimą nuo vieno mechaninio tvirtinimo taško – tai užfiksuos lizdą vietoje. Tada paeiliui prilituokite visus signalinius kontaktus. Naudokite minimalų kiekį litalo – per daug litalo gali sukelti trumpuosius jungimus tarp gretimų kontaktų, ypač USB-C ir HDMI lizdų atveju, kur kontaktai labai tankiai išdėstyti.
Geras litavimas turėtų atrodyti kaip blizgantis, lygus kauburėlis, ne matinis gumulėlis ar „šaltasis” litavimas su įtrūkimais. Jei abejojate kokybe, geriau išlituokite ir prilituokite iš naujo.
Testavimas ir galutiniai patikslinimai
Po litavimo dar kartą nuvalykite plokštę nuo fliuso likučių. Tada atidžiai apžiūrėkite visas litavimo vietas padidinamuoju stiklu ar mikroskopu. Ieškokite galimų trumpųjų jungimų tarp gretimų kontaktų – ypač USB-C ir HDMI lizdų atveju tai dažna problema.
Jei turite multimetrą su „continuity” (grandinės testavimo) funkcija, patikrinkite, ar nėra trumpųjų jungimų tarp gretimų kontaktų. Taip pat galite patikrinti, ar signalai teisingai pereina nuo lizdo kontaktų iki atitinkamų mikroschemos išvadų (jei žinote schemos schemą).
Prieš surinkdami įrenginį, pabandykite prijungti kabelį į naują lizdą. Jis turėtų įeiti lengvai, bet tvirtai, be šoninių judėjimų. USB kabelis turėtų „spragtelėti” įeidamas į vietą. HDMI kabelis turėtų įeiti iki galo be jokio pasipriešinimo.
Tik tada galite surinkti įrenginį ir išbandyti pilnai. Prijunkite įvairius įrenginius, patikrinkite duomenų perdavimą, vaizdo kokybę, garso signalą – priklausomai nuo lizdo tipo. Jei viskas veikia – sveikiname, remontas pavyko!
Kai lizdas neišlituojamas – alternatyvūs sprendimai
Kartais lizdas yra taip tvirtai prilituotas arba plokštė tokia daugasluoksnė, kad išlitavimas be karšto oro stoties praktiškai neįmanomas. Arba bandant išlitavuoti jau padaryta žala plokštei. Tokiais atvejais galima apsvarstyti alternatyvius sprendimus.
Vienas variantas – naudoti USB ar HDMI adapterį. Pavyzdžiui, jei sugedo USB tipo A lizdas, galite naudoti USB-C į USB-A adapterį, jei įrenginyje yra veikiantis USB-C lizdas. Tai ne idealus sprendimas, bet kartais praktiškas.
Kitas variantas – išorinis USB hub’as arba docking stotis. Jei nešiojamame kompiuteryje sugedo vienas ar keli lizdai, galite naudoti išorinį hub’ą, kuris jungiasi per vieną veikiantį lizdą ir suteikia papildomų jungčių. Šiuolaikinės docking stotys gali pasiūlyti ne tik USB, bet ir HDMI, Ethernet ir kitas jungtis.
Kai kuriose situacijose galima „perlituoti” laidus tiesiai prie plokštės, aplenkiant sugadintą lizdą. Tai sudėtingas sprendimas, reikalaujantis geros schemos schemos žinių ir tikslaus darbo, bet kartais tai vienintelis būdas išgelbėti brangų įrenginį.
Galiausiai, jei remontas atrodo per sudėtingas ar rizikinga, visada galite kreiptis į profesionalų serviso centrą. Taip, tai kainuos daugiau, bet kartais geriau sumokėti specialistui, nei sugadinti įrenginį bandant taisyti pačiam.
Kaip išvengti problemų ateityje – prevencija geriau nei gydymas
Išorinių lizdų gedimų dažniausiai galima išvengti teisingai naudojant įrenginius. Pirmiausia – būkite švelnūs. Kabeliai neturėtų būti įkišami jėga ar kreivai. USB kabelis turi teisingą orientaciją (nors USB-C šiuo atžvilgiu yra patogesnis), HDMI taip pat įkišamas tik vienu būdu.
Nepalikite kabelių įkištų, kai nešate įrenginį. Nešiojamą kompiuterį su įkištu USB kabeliu labai lengva numesti ant stalo taip, kad kabelis įsminga į lizdą ir jį pažeidžia. Tai viena dažniausių mechaninių gedimų priežasčių.
Reguliariai valykite lizdus nuo dulkių. Galite naudoti suspausto oro balionėlį arba minkštą šepetėlį. Dulkės ne tik blogina kontaktą, bet ir gali sukelti trumpuosius jungimus, ypač drėgnoje aplinkoje.
Jei lizdas pradeda atrodyt atsilaisvinęs ar kabelis nebelaiko tvirtai, nelaukite, kol visiškai suges. Ankstyvas remontas yra paprastesnis ir pigesnis. Atsilaisvinęs lizdas toliau nusidėvi dar greičiau, nes kabelis jame juda ir mechaniškai gadina kontaktus.
Naudokite kokybiškas kabelius. Pigūs kabeliai dažnai turi per didelius ar per mažus kištukus, kurie blogai tinka į lizdus ir juos deformuoja. Ypač tai aktualu USB-C ir Lightning kabeliams.
Kai kuriems įrenginiams galima naudoti magnetinius adapterius. Tai nedidelės jungtys, kurios lieka įkištos į lizdą, o kabelis prie jų prisijungia magnetiškai. Jei kas nors užkliūva už kabelio, jis tiesiog atsijungia, o ne traukia ir gadina lizdą. Tokius adapterius galima rasti USB-C, micro USB ir Lightning jungčių variantais.
Taigi, išorinių lizdų remontas nėra raketos mokslas, bet reikalauja kruopštumo, tinkamų įrankių ir kantrybės. Daugeliu atvejų tai įmanoma padaryti namuose, sutaupant nemažai pinigų ir pratęsiant įrenginio gyvavimo laiką. Svarbiausias dalykas – nesiskubėti, atidžiai diagnostikuoti problemą ir dirbti švelniai. O jei jaučiate, kad tai viršija jūsų gebėjimus – nėra gėda kreiptis pagalbos. Geriau sumokėti profesionalui, nei likti su visiškai neveikiančiu įrenginiu.